Kauniečių šeima bei jų dukrytė (1 metų ir 3
mėn) šiemet pasirinko šiltesnę žiemą – žiemą Portugalijoje.
Paskutinius kelis metus iki vaiko
gimimo atostogas leisdavome ne Lietuvoje (lankėmės Ispanijoje, Egipte, Tunise,
Indonezijoje, slidinėjome ir kt.), o prieš gimimą ir gimus mažylei susidarė
ilgas laiko tarpas kai nebuvome išvykę. Pasiilgome kelionių, įspūdžių. Todėl
šiemet atsiradus galimybei nusprendėme žiemoti ten kur nebūna minusinės
temperatūros, kur kainos vakarų Europoje mažiausiai skiriasi nuo Lietuvos bei
kur geras interneto ryšys darbui ir ryšiams su Lietuva.
„Mūsų laukia 6 mėnesiai — tamsos, nykumos,
drėgmės, šalčio, pusnų, dingusios saulės..“ – žodžiai, prieš kelis mėnesius ištarti, žurnalisto
A.Tapino turbūt geriausiai įvardina kokios žiemos galima tikėtis Lietuvoje. Labai
nemėgdami šalčio, nenorėdami pastoviai rūpintis dėl dukros sirgimų ir pastoviai
nesimatyti su draugais dėl įvairių slogų ar kitų vaikų sirgimų, nusprendėme šią
žiemą praleist kiek kitaip nei įprastai – išvykome 5-6 mėnesiams į šiltesnę
Portugaliją.
Kodėl Portugalija? Vistik norėjome likt Europoje
(nereikia skiepų, greitesnis grįžimas nelaimės atveju, geresnė sveikatos
sistema), o ne vykti į šiltą Aziją. Interneto ryšys Portugalijoje taip pat
vienas geriausių Europoje (neatsilieka nuo Lietuvos). Pagal įvairius
statistinius duomenis finansiškai pasirodė vos brangesnė už gimtąją šalį.
Klydome. Gyvenant prie pat sostinės Lisabonos (čia gyventojų tiek kiek visoje
Lietuvoje) beveik viskas maždaug dvigubai brangiau (net naudotų automobilių
kainos dvigubai didesnės). Girdėjome, kad tik šiaurės Portugalijoje galima
pragyventi panašiai kaip Lietuvoje. Taip pat puiki proga nuvykti į dar
neaplankytą šalį.
Ruošk roges
žiemai – vasarą
Po apsisprendimo dėl žiemojimo buvo daug klaustukų, iš
kurių didžiausias – kur gyventi? Lietuvos NT agentūros čia pagelbėti jau
visiškai bejėgės. Išsivertėme paieškos žodžius ir ieškojome portugališkai.
Pirmos kainos nemaloniai nustebino (dvigubos nei Vilniuje), o butų savininkų
abejingumas atrašinėti, ypač angliškai, labai pristabdė ieškojimą. Vėliau
lietuvių bendruomėnes dėka greitai pavyko rasti svečių namelį viename kaime su
dideliu kiemu už prieinamą kainą.
Kadangi norėjome gyventi patogiai, turėti judėjimo laisvę
šalies viduje ir vežtis daug daiktų (šiltesnių drabužių sau ir vaikui, kelioninę
maitinimo kėdutę, vežimėlį, ciužinuką, maniežą, fotografijos techniką,
lauktuvių vietiniams lietuviams ir kt.)
pasirinkome kelionę automobiliu.
Toliau galvos skausmas – kaip sutilpti ir vairuojant
per langus dar kažką matyti? Šiam reikalui įsigijome naudotą stogo bagažinę. Prieš
išvažiuojant dar apsirūpinome ir vaistais, tiesa tik patiems elementariausiems
susirgimams tokiems kaip: karščiavimas, skrandžio bėdos ar lengvas
susižalojimas.
Kadangi Portugalijoje nėra tam tikrų maisto produktų (grikių,
rūkytų gaminių, manų, silkės, grietinės, kefyro, varškės, duonos) tai kai
kurių negendančių produktų pasiiėmėme iš Lietuvos. Drabužiams supakuoti
atradome puikų sprendimą – vakuuminius maišus (susispaudžia daugiau nei
dvigubai) ir dar geresnė proga buvo atsirinkti bei atlaisvinti spintas nuo
nenaudojamų drabužių.
Kas liečia draudimus, Europoje galėtume gauti nemokamą
gydymą su Europos sveikatos kortele. Kelis mėnesius visai šeimai galioja kreditinės
kortelės draudimas, o jam pasibaigus apsidraudėme papildomai. Kas išties
brangiai kainavo, tai automobilio - civilinis draudimas su ilgalaikiu galiojimu
užsienyje.
Link
kelionės tikslo trimis transporto priemonėmis
Norėdami sumažinti 4 tūkst. kilometrų kelionę, iki šiol
ilgesnių kelionių automobiliu nemėgstančiai jaunąjai keliautojai, sugalvojome
iš Klaipėdos per naktį plaukti su keltu iki Kylio (Vokietija). Iš ten pavažiavus
100 kilometrų iki Hamburgo sėdome į automobilių traukinį (kurie pagrinde
kursuoja centrinėje Europoje) ir dar vieną naktį praleidome judėdami tikslo
link.
Per naktį pervažiavę beveik visą Vokietiją
išsilaipinome Lorrach mieste netoli Prancūzijos sienos. Toliau kelionė vien
automobiliu (neradome automobilį skraidinančių lėktuvų :)) ir artimiausias tikslas
buvo Limožas jau Prancūzijoje už 700 kilometrų. Šiame mieste mūsų jau laukė
labai svetinga prancūzaitė – pirmą kartą išbandėme nemokamo apgyvendinimo
pažinčių puslapį CouchSurfing. Iš jos, prancūziškai papusryčiavę, išvykome į vieną
gražiausių Europos įlankų San Sebastiane (Ispanija) už 500 km. Jau nuo
Vokietijos pamiršę apie duobes keliuose, vos saulei nusileidus pasiekėme šį
atrodo nedidelį, bet pusę milijono gyventojų, turintį turistinį miestą.
Pabuvę šiek tiek sutemusiame paplūdimyje ir tikintis,
kad sugrįšime čia ryte, išėjome ieškotis viešbučio – kainos pradžioje
nenudžiugino (85-100 eurų net ne savaitgalį), tačiau dar būnant Lietuvoje
kiekvienai sustojimo vietai buvome susiradę šiek tiek pigesnių nakvynių. Nuvykę
į vieną pirmųjų viešbučių gavome internete matytą kainą ir netgi geresnį
kambarį, nes buvome su vaiku nors ir šiek tiek toliau nuo įlankos.
Iš ryto nebepavyko nuvykti į paplūdimį, nes mažylė
šiek tiek suviduriavo ir sudavus vaistukus nuspendėme šiek tiek luktelti, taigi
paplūdymio apžiūrėjimą dienos metu teko atšaukti, kadangi laukė vėl 500 km. su
keliais sustojimais kelionė Šį kartą, tolesnį viešbutį užsisakėme jau iš ryto mažame
Ciudad Rodrigo miestelyje. Nakvynę pasirinkome dvare su gražia aplinka ir už
nedidelę kainą. Kadangi tai šeimos verslas – vakarienės jie neteikia. Angliškai,
taip pat susikalbėti nepavyko, kaip ir visame miestelyje. Vykome labiau į miesto
centrą, kuris beveik atrodo kaip mūsų kaimai, tačiau radome tik daugybę barų,
kur vyrai ant baro pasirėmę alų maukia. Vis dėl to viename bare, kur moteris barmenė,
surizikavome pavalgyti, pasirodo kai kurie barai valgiams turi atskiras
patalpas su jau paserviruotais stalais. Pervertinome ispaniškų porcijų didumą
ir jų neįveikėme. Daugiausiai džiaugsmo buvo virėjams ir kitam aptarnaujančiam
personalui išlindus apžiūrėti kaip mūsų mažoji šviesiaplaukė šypsosi ir bando
su jais žaisti.
Naujas rytas. Liko tik 400 kilometrų iki gyvenamosios
vietos, kuriuos neskubėdami įveikėme dar iki saulėlydžio, o saulę jau palydėjome
prie Atlanto vandenyno. Saulė čia leidžiasi ir temsta dviem valandomis vėliau
nei tamsiomis Lietuvos dienomis. Šeimininkai po darbų jau mūsų laukė,
apsigyvenome netoli Sintra miesto (20 km nuo Lisabonos centro). 4128 kilometrų
atstumas buvo įveiktas, išleidžiant ~300 Lt kelių mokesčiams (sutaupė bent 10
valandų kelio ir nakvynę).
Kojų
apšilimas Portugalijoje
Pirmosios savaitės pasirodė kiek lietingos (kas antrą
dieną būdavo lietus), bet atėjus gruodžiui lietūs gerokai aprimo ir pastoviai
turėjome keliolika laipsnių šilumos, o jei lygiagrečiai saulė šviesdavo tai
lauke būnant atrodė beveik kaip vasarą Lietuvoje.
Prieš pat gruodį nusprendėme pasikeisti būstą į mieste
esantį, bei be kaimui būdingų gyvių, kurie mus pasitiko kai atvykome ir
pašildėme namuką. Beje didžioji dalis šildymų Portugalijoje vyksta elektriniais
radiatoriais ar židiniais – centrinį šildymą turi labai nedaug pastatų ir jis
yra labai brangus. Tiesa, daug portugalų ir nesišildo, nes jiems net ir 12
laipsnių kambaryje kartais yra priimtina temperatūra ir juokiasi iš lietuvių,
kuriems vis pastoviai šalta ir šildosi bent iki 18 laipsnių, nors yra atvykę iš
šiaurės (juk mes žiemai ruošiamės ir namai pas mus ne su perpučiamais langais)
Būsto pradėjome ieškoti per NT agentūras, kurios beveik
neturi ką pasiūlyti, nes nuoma trumpam periodui (4-5 mėn.). Galiausiai per
savaitę susiradome, pasaulyje populiariame būsto nuomos tarpinininkavimo
puslapyje airbnb.com. Šiame puslapyje kainos jau būna paskaičiuotos su visais
mokesčiais, tas tikrai patogu, nes jei Portugalijoje išsinomuoji butą, tai
reikia visas sutartis (vandenį, elektrą, internetą ir t.t.) persirašyti savo
vardu.